Kaip paremti?

Gerbiamasis skaitytojau, jūs asivertėte šį puslapiuką, nes jums patiko vienas ar keletas mano darbų, tikėtina, knygų. Ačiū už dėmesį!

Neatmestina, kad galite ir suteikti tam tikrą paramą.

Mes gyvename atviroje visuomenėje. Ir kartais tiems, kurie pageidautų jai ką nors naudinga nuveikti, - konkrečiai, įgyti ir suteikti naujų žinių, taip pat jas skleisti, - kyla klausimas: kaip rasti žmogų, su kuriuo bendradarbiaujant, tai galima įgyvendinti? Turiu galvoje tris mokslininko ir autoriaus triūso kryptis: dėstymą, švietimą, naudojantis žiniasklaida, tyrinėjimus. Dėl suprantamų priežasčių tai svarbu daryti Vakaruose: be kita ko, judėjimas saulei įkandin stiprina ir darbą Rytų Europoje, ir posovietinėje erdvėje. Visas savo svarbiausias knygas aš stengiuosi išleisti ir lietuvių kalba.

Apibūdinsime detaliau jau minėtas tris kryptis.

1. Dėstymas - ne vien žinių skleidimas, bet taip pat ir tiriamojo darbo dalis. Studentai klausia, kelia idėjas ir siūlymus, prieštarauja, pateikia mažai girdėtų žinių. Pokalbiuose su studentais formuojami ar bent stiprinami būsimų knygų, straipsnių, interviu bei pranešimų pagrindai.

Todėl būtų puiku, jei pasikalbėtumėte su tais jūsų pažįstamais, kurie bendrauja su Vakarų šalių universitetais susijusiais žmonėmis, kad jie siųstų elektroninius laiškus adresais, kurie baigiasi, sakysim, „.edu“, „.at“, „.ca“, „.il“, „uk“, ar netgi „.de“. Gyvenime taip būna, kad kolegos, esantys to paties pastato skirtinguose aukštuose, vienas kito nepažįsta. Gal jie ir panorės sustiprinti savo įstaigą - ribotam, ar ilgam laikui - docentu su pedagogo diplomu, žinomu tarptautiniu mastu ir turinčiu dėstymo Peterburgo ir Potsdamo univessitetuose patirties. Ten aš turėjau pusantrų metų sutartį. Trumpalaikės sutartys akademinėse sferose - Vokietijos ypatybė.

Kontaktai tiriamuosiuose centruose, institutuose bei universitetuose gali būti itin naudingi ir siekiant pasistūmėti dviem kryptimis.

2. Jau daug metų bendradarbiauju su Rusijos ir Ukrainos žiniasklaida - su įvairiomis jos priemonėmis, įskaitant televiziją. Pavyzdžiui, RTVi kelerius metus iš eilės dalyvaudavau laidoje „Šalis ir žmonės“. Jos organizatoriai mane panaudodavo kaip natūralią atsvarą aršiai Putino lakštingalai, pavarde Aleksandras Raras.

Todėl negi neverta pamėginti ir Vakarų medijose rasti redaktorių, pasirengusių spausdinti novatoriškus mokslo populiarinamuosius ir publicistinius tekstus? Paieškoti laidų vedėjų, kuriems rūpėtų praturtinti savo programas nauju balsu ar veidu? Bene geriausia apie tai paklausinėti pažįstamus žurnalistus, nes jie juk dažnai bendrauja su žmonėmis, kurių veikla vyksta humanitarinėje aplinkoje.

Aš turiu konkrečių siūlymų tiems, kurie atsiųstą medžiagą ir pageidaujamas temas pasirengę nagrinėti iš esmės.

Ne visa Vakarų žiniasklaida aklinai užmūryta kiaulės kaulo bokšte. Pavyzdžiui, į peer review žurnalus daugelis žvelgia kaip į siauro rato ribotų žmonių lipdinį, vadina „blatas reviu“. Sklando įvairių vaizdinių: juos stulbina Kremliaus kūmystė, jo ilga ranka, jo archyvų uždarumas, inertiškumas ir biurokratizmas, naratyvinis diskursas (tauškalai), įprastinis nekompetentiškumas, kiti panašaus pobūdžio reiškiniai, o anoniminiai recenzentai skelbia iš tiesų nepriklausomas - kurie - nuo padorumo, kurie - nuo proto, - nuomones. Bet nėra jie visi iš to paties milo sukirpti. Radau juk jau keturis solidžiusleidinius, kuriuose galiu spausdinti savo straipsnius, be to, be cenzūriško kišimosi į turinį.

https://fu-berlin.academia.edu/AlexanderGogun

Todėl gali būti, kad jūsų pagalbos dėka, o, svarbiausia, remiant jūsų pažįstamiems ir jų kolegoms, pavyks susisiekti ir su protingais bei sąžiningais redaktoriais ar laidų vedėjais. Teisybė nemėgsta tylos, kurią, kaip teigia liaudies išmintis, mėgsta…

3. …Pinigai, kurių reikia tyrinėjimams. Tai - mokslininko darbo pagrindas. Knygoms, straipsniams ir pranešimams atsirasti svarbiausia yra triūsas archyvuose, kuris gali būti susijęs su ilgomis komandiruotėmis. Be to, pageidautina sumokėti ne tik už galimybes kopijuoti dokumentus archyvuose, bet ir už archyvininkų - pasitelktų specialistų ieškoti dokumentų - darbą. Tenka prenumeruoti žurnalus, gauti knygų, tam tikrais laiko tarpais pakeisti nauju ir kompiuterį, kitos orgtechnikos, įsigyti reikalingų medžiagų, taip pat samdyti asistentų, kad jie tvarkytų surinktą informaciją, atliktų pirminę atranką (daug laiko reikalaujantį juodraštinį darbą). Kai kuriais atvejais naudinga yra vertėjų parama, - kad jie padėtų suprasti vienos ar kitos teksto vietos prasmę, kai tos kalbos dar nesu išmokęs. Na, ir, žinoma, pinigų reikia, kad apie juos negalvotum, kad neeikvotum brangaus laiko begaliniams mėginimams jų įgyti, o gyventi - tyrinėti, kurti. Jūs patys galite šią veiklą paremti savo lėšomis, taip pat persiųsti žinių apie šią svetainę ar paskambinti tiems, kurių aplinkoje esama pasiturinčių ir dosnių žmonių, blaiviai žvelgiančių į stalinizmą. Nesvarbu, kur jie begyventų - mano širdžiai mieloje Lietuvoje, kurioje, netoli Ignalinos, praleidau daugelį laimingų savo vaikystės mėnesių, ar Maskvoje, San Fraciske, ar Berlyne. Žmones suartina ne tiek kalbos, kurių aš keletą moku, kiek bendri siekiai.

Turiu galvoje su tarpusavy susijusius projektus: parašyti Stalino karinę biografiją, taip pat sudaryti straipsnių rinkinį apie įvairių raudonųjų režimų komunistinę ekspansiją visame pasaulyje.

Galbūt į vieną ar net dvi iš šių knygų, įtrauksiu tokias temas, kaip Baltijos šalių okupavimas 1940 m., „sovietizacija“ ir 5-ojo bei 6-ojo dešimtmečių represijos, remdamasis Lietuvos įvykiais, taip pat apie jos „miško brolius“ - pokario Pasipriešinimo dalyvius, o tai, deja, nėra pakankamai pristatyta tarptautiniu lygmeniu.

Džiaugsiuosi, galėdamas kiekvienam geradariui paaiškinti, kam bus skirtas indėlis, o, pageidaujant, tos žinios galės būti paskelbtos. Atvirumas padeda apsidrausti nuo nesusipratimų. Tačiau kai kurie žmonės linkę į konfidencialumą, o tai užtikrinti dar paprasčiau.

Svarbiausia, rasti bendraminčių, nusiteikusių kalbėtis ir paremt